foto.bunkeris.net

“Mąstyk globaliai – stebink lokaliai” su tokiu šūkiu į sostinę atklydo performansų festivalis DIVERSE UNIVERSE. Sakyčiau pateisino savo šūkį..
Tai gal trumpai apie patį renginį. Atsibeldžiau čiučiuką pavėlavęs tiesiai į beįsibėgėjantį Beno Šarkos pasirodymą „A gu gu”. Šį pasirodymą mačiau tarsi pirmą kartą, nors iš tikrųjų antrą. Dėl tos atminties spragų, daugelis vaizdų sukėlė “dejavu” jausmą;) Pasirodyme daug skirtingų personažų, daug dužusių vyno butelių, improvizuotų muzikos instrumentų, žirafų.. vienu žodžiu toks chaosėlis, lyg ir be siužeto arba ne man suprast. Toliau siauro ir tamsaus koridoriaus gale vieno iš užsieniečių pasirodymas – pusplikis vyrukas paslėpęs veidą po užtempta koine bei prisirišęs lempą prie galvos kažką vaizdavo ten, šnypštė. Pasirodymą dėl siauro koridoriaus patogiai stebėt galėjo gal dešimt procentų atvykusių į renginį. Sekantis buvo kažkoks lietuvis su kauke ir garsiakalbiu, labai monotoniškai skaitė maldą ar giesmę, girdėjau tik “Marija Marija”. Neužilgo atsibodo tai ėjau pažvalgyt aplinkos. Tame pačiame siaurame, bet ištuštėjusiame koridoriuje užtikau tatuiruotą dėdulę besiskutantį barzdą, pasirodo čia ir prasideda sekantis užsieniečių performansas. Šitas epizodas buvo toks šiurpokas, tas vyrukas nusiskuto, išsivalė dantis, išsitraukė švirkštą ir šiknon susileido kažkokio skystimėlio, tada padaręs kažkiek atsispaudimų bandė tuo pačiu švirkštu iš venos prisisemt kraujo. Ale sunkiai jam tai sekės, tai vienas filmuotojas metė kamerą ir puolė tam užsėniečiui drebančiom rankom į pagalbą, greitai švirkštas buvo pilnas. Tuo krauju apliejo žurnalų skiautes, sumetė į kibirą ir sudegino.. Viso pasirodymo metu kitas dėdulė šalimais melancholiškai brazdino bosinę gitarą, šita dalis visai neblogai.  Žiūrovų vėlgi buvo tiek kiek tilpo. Sekanti pasirodė smulkutė korėjietė – prisėdus didžiojoje erdvėje ant žemės pusvalandį darkė lėlę barbę. Toks nuobodokas pasirodymas, užtat žiūrovų telpa kiek nori:) Dar koncertų salėje vyko pora pasirodymų kurių nestebėjau. Vieno jų metu, kaip suprantu keletas užsieniečių grojo kažką, begrodami išderino visą garso aparatūrą ir jos nustatymus sunkiai ruoštus per soundčekus grupėms Rumunija bei Vilkduja (pastarieji nebuvo labai tuo patenkinti). Na bet prieš prasidedant muzikinei renginio daliai, visi užsieniečiai susirinko didžiojoje erdvėje bendram performansui. O ten tai jo, net nežinau kaip komentuot, chaosas.. gal tegul fotkės kalba apie šitą dalį.. :D Na o renginį užbaigė muzika. Rumunijai tiesa sakant nelabai ten su ta muzika sekėsi (kaip suprantu pagrinde dėl visokių techninių nesklandumų), nors šią grupę labai mėgstu, bet to pasirodymo klausyt buvo sunkoka – visi instrumentai skambėjo kas sau.. Po jų Vilkduja, šiems iš to pykčio dėl nesklandumu pavyko pasirodyt sakyčiau labai puikiai pagal tą situaciją, išnaudojo pyktį visu garsumu:)
Viskas, laikas namo. Žemiau fotkės, tik siūlau silpnų nervu žmonėms atsargiai žiūrėt ;) Skaityti toliau »

Daugiau mažiau be komentarų – buvo renginėlis ale ambient/urban folk stiliuje. Atėjau, kažkiek pafotkinau, kažkiek paklausiau;)

Sveiki, buvau pasiskolinęs trumpam objektyvą Samyang 8mm, platus toks ir nuotaiką pakelia:) Reikės apsvarstyt tokio įsigyjimą..

Savaitgalį neatsisakiau klasioko Daliaus pasiūlymo sudalyvauti talkoje tvarkant mišką netoli Čiobiškio. Ir dabar labai džiaugiuosi tuo savaitgaliu:)
Atvykom iš ryto, lengvai užkandom ir ilgai nelaukę kibom į darbą. Vieni medžius pjovė, kiti juos supjaustytus tempė į priekabą, prikabintą prie iš ebay’jaus pirkto keturračio – velniškai geras pagalbininkas prie miško darbų ir ne tik:) Tai va taip ir dirbom pusdienį, nepersistengdami, o aš dar ir su fotiku karts nuo karto patinginiaudavau. Darbams pasibaigus, sodybos šeimininkas užkūrė didžiulį katilą ant laužo, katile per tris valandas buvo pagamintas plovas su aviena,  pats gardžiausias kokį tik besu valgęs. Kol vyko maisto gamyba, talkininkai kas netingėjo birbino keturratį. O tas tai “žvėris” liaudiškai tariant. Keturračiu važiavau pirmą kart. Kiek apsipratęs pabandžiau įsibėgėt siauru snieguotu kaimo keliuku, numygus akseleratorių kiek smarkiau jausmas, kad keturratis tuoj nuskris kartu su tavo rankomis, kai paskutinį kart žiūrėjau į spidometrą, rodė 43, paskum jau nedrįsau kelio paleisti iš akių, iš kurių žiemos vėjas jau spaudė ašaras. Tas spidometro skaičius kaip ir mažokas, bet paskui paaiškėjo kad ten mylios per valandą. Taigi labai smagus reikalas tas keturratis. Taip besilinksminant sulaukėm plovo, kurio buvo privirta tiek daug, kad užteko dvylikai alkanų burnelių, daugeliui dar po antrą lėkštę pilvan sutilpo ir vis dar nesibaigė, kitai dienai liko. Tądien namo niekas nebeišvažiavo, visi sotūs ir laimingi sėdėjom prie stalo su anekdotais ir visokiausiom istorijom, labiausiai patiko klausyt visokių kuriozų iš sovietinių laikų. Kaip kad kažkas pasakojo, jog japonai pirkdavo sovietuose kažkokias stakles tam, kad jas parsivežę savo Japonijon išlydytų ir taip turėtų pigaus metalo. Aplink vidurnaktį, su broliais klasiokais prisiminėm keturratį ir surengėm porą ekspedicijų per naktinį mišką, nuvažiavom prie Neries, ten kurį laiką paslampinėjom, prisiminėm smagius mokyklos laikus. Grįžus jėgų užteko tik lovai susirast.
Kitą rytą įkirtom plovo pusryčiams, jaunimėlis palakstė rogėmis prisikabinę prie mašinos, ir po biškį visi išsiskirstėm namo. Būta nuostabaus savaitgalio, tokie savaitgaliai kartais net geriau nei savaitė ar dvi atostogų:)

Su naujais metais!:)

Šiandieną buvo puikus oras, ta proga nulėkiau pažvalgyt iki šiol tik nuotraukose matytos Pūčkorių atodangos. Drauge pasivaikščioti pasiėmiau ir nelauktai vidurnaktį prabudusį liūdesį. Atodangą rast pavyko lengviau nei tikėjaus, pasirodo visai prie pat Vilniaus. Skardis tikrai nemažas, nusiverst nelinkėčiau niekam. Taigi pažvalgiau iš viršaus, vėliau nusileidau apačion – ir iš ten ir iš ten vaizdai smagūs. Prieš kopiant atgal, dar prasukau pro kažkokius griuvėsius – iš praeivių nugirdau, jog tai buvusios patrankų liejyklos likučiai. Šalia tų griuvėsių stovi keli naujesni, bet jau senokai apleisti, išdaužytais langais ir išluptomis durimis pastatai. Vieno jų antro aukšto palangėje užmačiau ramiai tupintį ir snūduriuojantį katiną. Išsitraukiau fotiką ir tykiai, stengdamasis neišbaidyti, artinausi prie jo gaudydamas kadrą kitą. Galiausiai buvau veik prie pat to kudloto geltonakio, o jis demonstratyviai nekreipė į mane dėmesio. Kartkartėm tingiai atsisukdavo tokiu arogantišku žvilgsniu, ale jam nė motais. Galiausiai ištiesiau ranką jį paglostyt ir kaipmat dingo visi jo išdidumai – pradėjo murkt ir staipytis kaip beišmanydamas:) Tai taip apsikeitėm šypsenom ir iškeliavau namo, o jis liko toliau rymot savo lange.

Tai visai nebloga vieta pasivaikščiojimui ta Pūčkorių atodanga, ypač jei nėra laiko važiuoti kur toliau už miesto.

Taigi, vakar kablyje buvo linksma:)

Renginio pradžioje elektra buvo kažkur pradingus, keletą minučių net buvom paskendę visiškoj tamsoje. Tamsa ir būgnai, o būgnams elektros nereikia:) Na bet šeimininkai neužilgo surado tą elektrą ir koncertas prasidėjo. Pirmą paleido į sceną Ilja  atvykusį iš Piterio , tai ans parodė kaip reikia su saksofonu triukšmą grot. Sekantys anglai LIBEREZ, pagrojo padainavo įdomiai taip, bet galėjo ir ant scenos tai daryt, o tai kėblokai fotkint juos buvo patamsy. Pabaigai Laisva Struktūra, džiasziukas papildytas Armos vokalu ir elektra, labai šauniai susiklausė:)

Tai tiek.