foto.bunkeris.net

Savaitgalį neatsisakiau klasioko Daliaus pasiūlymo sudalyvauti talkoje tvarkant mišką netoli Čiobiškio. Ir dabar labai džiaugiuosi tuo savaitgaliu:)
Atvykom iš ryto, lengvai užkandom ir ilgai nelaukę kibom į darbą. Vieni medžius pjovė, kiti juos supjaustytus tempė į priekabą, prikabintą prie iš ebay’jaus pirkto keturračio – velniškai geras pagalbininkas prie miško darbų ir ne tik:) Tai va taip ir dirbom pusdienį, nepersistengdami, o aš dar ir su fotiku karts nuo karto patinginiaudavau. Darbams pasibaigus, sodybos šeimininkas užkūrė didžiulį katilą ant laužo, katile per tris valandas buvo pagamintas plovas su aviena,  pats gardžiausias kokį tik besu valgęs. Kol vyko maisto gamyba, talkininkai kas netingėjo birbino keturratį. O tas tai “žvėris” liaudiškai tariant. Keturračiu važiavau pirmą kart. Kiek apsipratęs pabandžiau įsibėgėt siauru snieguotu kaimo keliuku, numygus akseleratorių kiek smarkiau jausmas, kad keturratis tuoj nuskris kartu su tavo rankomis, kai paskutinį kart žiūrėjau į spidometrą, rodė 43, paskum jau nedrįsau kelio paleisti iš akių, iš kurių žiemos vėjas jau spaudė ašaras. Tas spidometro skaičius kaip ir mažokas, bet paskui paaiškėjo kad ten mylios per valandą. Taigi labai smagus reikalas tas keturratis. Taip besilinksminant sulaukėm plovo, kurio buvo privirta tiek daug, kad užteko dvylikai alkanų burnelių, daugeliui dar po antrą lėkštę pilvan sutilpo ir vis dar nesibaigė, kitai dienai liko. Tądien namo niekas nebeišvažiavo, visi sotūs ir laimingi sėdėjom prie stalo su anekdotais ir visokiausiom istorijom, labiausiai patiko klausyt visokių kuriozų iš sovietinių laikų. Kaip kad kažkas pasakojo, jog japonai pirkdavo sovietuose kažkokias stakles tam, kad jas parsivežę savo Japonijon išlydytų ir taip turėtų pigaus metalo. Aplink vidurnaktį, su broliais klasiokais prisiminėm keturratį ir surengėm porą ekspedicijų per naktinį mišką, nuvažiavom prie Neries, ten kurį laiką paslampinėjom, prisiminėm smagius mokyklos laikus. Grįžus jėgų užteko tik lovai susirast.
Kitą rytą įkirtom plovo pusryčiams, jaunimėlis palakstė rogėmis prisikabinę prie mašinos, ir po biškį visi išsiskirstėm namo. Būta nuostabaus savaitgalio, tokie savaitgaliai kartais net geriau nei savaitė ar dvi atostogų:)

Su naujais metais!:)

Šiandieną buvo puikus oras, ta proga nulėkiau pažvalgyt iki šiol tik nuotraukose matytos Pūčkorių atodangos. Drauge pasivaikščioti pasiėmiau ir nelauktai vidurnaktį prabudusį liūdesį. Atodangą rast pavyko lengviau nei tikėjaus, pasirodo visai prie pat Vilniaus. Skardis tikrai nemažas, nusiverst nelinkėčiau niekam. Taigi pažvalgiau iš viršaus, vėliau nusileidau apačion – ir iš ten ir iš ten vaizdai smagūs. Prieš kopiant atgal, dar prasukau pro kažkokius griuvėsius – iš praeivių nugirdau, jog tai buvusios patrankų liejyklos likučiai. Šalia tų griuvėsių stovi keli naujesni, bet jau senokai apleisti, išdaužytais langais ir išluptomis durimis pastatai. Vieno jų antro aukšto palangėje užmačiau ramiai tupintį ir snūduriuojantį katiną. Išsitraukiau fotiką ir tykiai, stengdamasis neišbaidyti, artinausi prie jo gaudydamas kadrą kitą. Galiausiai buvau veik prie pat to kudloto geltonakio, o jis demonstratyviai nekreipė į mane dėmesio. Kartkartėm tingiai atsisukdavo tokiu arogantišku žvilgsniu, ale jam nė motais. Galiausiai ištiesiau ranką jį paglostyt ir kaipmat dingo visi jo išdidumai – pradėjo murkt ir staipytis kaip beišmanydamas:) Tai taip apsikeitėm šypsenom ir iškeliavau namo, o jis liko toliau rymot savo lange.

Tai visai nebloga vieta pasivaikščiojimui ta Pūčkorių atodanga, ypač jei nėra laiko važiuoti kur toliau už miesto.

Taigi, vakar kablyje buvo linksma:)

Renginio pradžioje elektra buvo kažkur pradingus, keletą minučių net buvom paskendę visiškoj tamsoje. Tamsa ir būgnai, o būgnams elektros nereikia:) Na bet šeimininkai neužilgo surado tą elektrą ir koncertas prasidėjo. Pirmą paleido į sceną Ilja  atvykusį iš Piterio , tai ans parodė kaip reikia su saksofonu triukšmą grot. Sekantys anglai LIBEREZ, pagrojo padainavo įdomiai taip, bet galėjo ir ant scenos tai daryt, o tai kėblokai fotkint juos buvo patamsy. Pabaigai Laisva Struktūra, džiasziukas papildytas Armos vokalu ir elektra, labai šauniai susiklausė:)

Tai tiek. 

Visai netoli Vilniaus, šalia trakų yra Varnikų kaimelis, o prie jo botaninis-zoologinis draustinis. Labai jauki vieta pasivaikščiojimams, ypač rudenį, vasarą, girdėjau, gali kilti problemų dėl visokio plauko vabzdžių;)

Vakar vakarą neplanuotai atsidūriau Kaune festivalyje “Centras 11″ kur vyko Simonos Smirnovos ir Juliaus Žėko performansas “Juditos knyga”. Tai va juos ir pafotkinau ;)

TAVO GENTIS TAVE ŠAUKIA… su tokiu va skambiu šūkiu šiemet jau keturioliktasis Mėnuo Juodaragis sugrįžo į Zaraso salą. Iš paskos atsekėme ir mes, pasistatėme palapines dar nespėjus saulei nusileisti. Tada, ištempę ausis bei išpūtę akis įsimaišėme į festivalį. Penktadienio vakarą pasirodymai vyko šiaurinėje ir pušyno scenose, kurios įsikūrusios skirtingose salos galuose, tad teko ir nemažai kojeles palankstyti norint nepraleisti kurios nors tą vakarą pasirodžiusios grupės, o jų buvo tikrai nemažai, bet apie tai neišsiplėsiu. Po visko, apie penktą valandą ryto, likusi naktis buvo parduota sapnams. Bet jais pasimėgauti pavyko vos keletą valandų Skaityti toliau »